Kaip sugalvoti tinkamą klausimą?

Savo klausimus siųskite elektroniniu paštu adresu: pm.klausimai[eta]gmail.com

Klausimų sukomponavimas

Klausimą dėliokite pagal šabloną. Nekeiskite šriftų. Nepamirškite įvertinti klausimo sunkumo (skaičiumi nuo 1 iki 5, kur 1 yra lengviausas; viršuje dešinėje esančiame langelyje) bei parašyti inicialų (apačioje kairėje). Jeigu siunčiate daugiau nei vieną klausimą, siųskite visus tame pačiame faile.

Klausimą sudaro dvi skaidrės: klausimo ir atsakymo. Klausimų ir atsakymų skaidres reikia pabaigti iki galo nesitikint, kad už jus tai padarys klausimų atrinkinėtojai.

Klausimo ir atsakymo skaidrės turi būti parašytos lietuvių kalba, užsienio kalbomis parašytos citatos ir kt. tekstai turi būti išversti. Tais atvejais, kai tai yra dainų, eilėraščių ar pan. tekstai, galima greta išversto teksto pateikti ir variantą originalo kalba.

Klausimo skaidrę gali sudaryti tokie elementai:

Įžanga (juodas tekstas; jei ilga turėtų būti pagal logiką suskaidyta į pastraipas. Iš jos neturi būti aišku koks bus klausimas).
Pats klausimas (raudonas tekstas; turėtų būti trumpas ir aiškus).
Komentaras (juodas tekstas skliausteliuose po klausimo. Patogus įrašyti tokiems dalykams, kurie pernelyg pailgintų patį klausimą arba, jei būtų pateikti įžangoje, galėtų anksčiau laiko išduoti patį klausimą).
Šypsenėlė  (nurodo, kad klausimas nėra rimtas; rašoma po komentaro arba, jo nesant, paties klausimo)
Iliustracijos (jomis kai tik įmanoma geriausia užpildyti tuščius plotus. Jei nėra visai aktualių iliustracijų, galima pateikti susijusias (pvz. minimų asmenybių nuotraukas ar minimų alstybių vėliavas)). Iliustracijos neturėtų būti per didelės ar per mažos skiriamosios gebos. Galite nupiešti ir savo schemą.
Jei pateikiamas žemėlapis ar stambaus plano nuotrauka, tais atvejais, kai klausimas susijęs tik su maža šių dalykų dalimi (pvz. vienu žemėlapyje pažymėtu miestu) specialios Microsoft Power Point‘o rodyklės, apibrėžimai turėtų tas dalis paryškinti.

Atsakymo skaidrę gali sudaryti tokie elementai:

Pagrindinis sakinys ar keli (tai, ką tikimasi, kad pasakys komandos)
Papildomas komentaras (platesnis atsakymo paaiškinimas)
Iliustracijos (dalis jų gali būti tokos pačios, kaip klausimo skaidrėje, kad žmonės, sužinoję atsakymą, galėtų į jas pažvelgti nauju kampu)

VIDEOMEDŽIAGA: Klausimų skaidrių tinkamas sukomponavimas – Augustinas Žemaitis pasakoja, kokias formatavimo priemones galima ir reikia naudoti klausimo ir atsakymo skaidrėse, kiek ir kokių reikia iliustracijų, kaip gali būti formatuojama įžanga, užklausimas, atsakymas.
VIDEOMEDŽIAGA: Dažnai pasitaikančios klaidos – Protmušio teisėjas Kastytis Beitas sako, kokias klaidas dažnai daro klausimų galvotojai ir kaip jų išvengti.

Turinys

Pagrindiniai reikalavimai klausimų turiniui:

Klausimas turėtų reikalauti ir žinių, ir mąstymo. Žinios – bendro išsilavinimo.
Klausimas turėtų būti pakankamai konkretus. Turi nebūti kitų atsakymų, kurie irgi būtų teisingi.
Klausimas turi būti teisingas.
Klausimas turi būti originalus (nenukopijuotas iš TV žaidimų, nebuvęs Protmušyje anksčiau ar pan.).

Žemiau visi punktai paaiškinti plačiau, su pavyzdžiais.
Gerai, kai klausimas dar ir įdomus bei gražiai ir įdomiai pateiktas (iliustruotas).

Klausimas turi reikalauti ir žinių, ir mąstymo

Netinka klausimai reikalaujantys vien žinių, pavyzdžiui:

NETINKAMAS KLAUSIMAS: Po to, kai 1940 m. Lietuvos prezidentas Antanas Smetona pasitraukė į užsienį, prezidento pareigas ne pagal Konstituciją pasiskelbė perimąs tuometinis ministras pirmininkas. Koks politikas tai buvo?
ATSAKYMAS: Antanas Merkys.

Netinka klausimai, iš esmės reikalaujantys tik mąstymo, pavyzdžiui, matematiniai uždaviniai.

Žinios turėtų būti bendro išsilavinimo.

Bendrasis išsilavinimas apima:
Tai, ko visi mokiniai mokomi mokykloje arba studentai visose universitetų specialybėse. Pavyzdžiai:
Tai, kad atomai sudaryti iš protonų, neutronų ir elektronų.
Tai, kad Vakarų Afrikoje didžiausias kolonijines valdas turėjo Prancūzija.
Tai, kad rūgštys turi vandenilio.
Tai, kas sukelia atgarsį Lietuvoje ar pasaulyje (ką rodo per žinias, aprašo laikraščiai). Pavyzdžiai:
Rezonansinis korupcijos skandalas.
Tai, kad tą sezoną „Lietuvos rytas“ tapo LKL čempionu.
Tai, su kuo beveik neišvengiamai susiduri arba bent apie tai išgirsti iš kitų. Pavyzdys:
Tai, kad visuomeninio transporto bilietą Vilniuje galima įsigyti kiek brangiau iš autobuso vairuotojo.

Netinka klausimai, reikalaujantys specifinių žinių (žinių, kurias gali įgyti tik studijuodamas konkretų dalyką ar besidomėdamas konkrečia sritimi, mokėdamas konkrečią kalbą ar matęs konkretų filmą ir pan.). Pavyzdžiai:
Tai, kad pirmasis Argentinos lyderis buvo Gervasijus Antonijas de Posadas.
Tai, kad ksenono atominis skaičius yra 54.
Tai, kad rusiškai „ogo“ skaitoma kaip „ovo“.
Tai, kad filme „Prezidento lėktuvas“ JAV prezidentas išsigelbėjo oru perlipdamas į karinį lėktuvą.

Klausimas nėra reikalaujantis specifinių žinių, jeigu jį galima atsakyti remiantis vien bendro išsilavinimo žiniomis ir mąstymu. Didesnės nei bendro išsilavinimo žinios gali padėti atsakyti į klasuimą, tiesiog jos neturi būti būtinos. Jeigu kažkokios žinios leidžia atsakyti į klausimą nenaudojant mąstymo, tai jos turi būti itin specifinės (žinomos itin mažam skaičiui žmonių).

TINKAMAS KLAUSIMAS: Tinklapio apie visureigius http://www.4x4abc.com autorius teigia, kad bene kartą per mėnesį jam atsiunčiamas klausimas, ar 4×4 yra tas pats kas 4WD (angliškas sąvokos “Keturi varomi ratai” trumpinys). Autorius atsako, kad ne. Kaip įmanomas variantas, kad 4WD automobilis nėra 4×4?
ATSAKYMAS: Jeigu automobilis turi daugiau kaip 4 ratus. 4×4 reiškia, kad 4 iš 4 ratų yra varomi. Tuo tarpu keturiais ratais gali būti varomas ir automobilis turintis šešis, aštuonis ar daugiau ratų (atitinkamai 6×4 ir 8×4).

Čia reikalingos bendro išsilavinimo žinios: automobilio varomųjų ratų sąvoka, faktas, kad yra automobilių su daugiau nei 4 ratais. Papildomai gali padėtis žinios, kad 4×4 žymi keturis varančiuosius ratus iš keturių, taip pat kad automobiliai su daugiau nei keturiais ratais gali būti varomi įvairiu jų skaičiume – tačiau tai galima ir išmąstyti. Galutinį atsakymą reikia išmąstyti arba turėti itin specifinių žinių (būti susidūrus su žymėjimais 6×4 ar 8×4).

NETINKAMAS KLAUSIMAS: Angliškas žodis „Unsettling“ yra kilęs nuo žodžio „Settle“, kuris reiškia „Apsigyventi“, bei priešdėlio „Un“, reiškiančio „Ne“. Tačiau šis žodis yra susijęs su psichologija. Kokią įtaką daro žmogui daiktas, apibūdintas kaip „Unsettling“?
ATSAKYMAS: Jis žmogų neramina.

Nemokančiam anglų kalbos žmogui klausimas iš tiesų reikalauja ir bendrojo išsilavinimo žinių, ir mąstymo. Tačiau anglų kalbą mokančių yra daug – pernelyg daug žmonių tiesiog žinotų atsakymą į šitą klausimą. Panašus klausimas su, pavyzdžiui, rumunų kalbos žodžiu būtų tinkamas. Dėl analogiškų priežasčių netinka klausimai, kuriuos galima atsakyti be mąstymo, jeigu skaitei neseniai spaudoje ar populiariuose interneto portaluose rašytus naujienų straipsnius ir pan. Taip pat netinka ir klausimai, kuriuose pateikiamos gerai žinomos mįslės, galvosūkiai.

NETINKAMAS KLAUSIMAS: Pasauliui yra žinomas tik jo balsas ir niekas nežino, kas jis. Tačiau apie jį yra kuriamos dainos, jis laikomas didvyriu. Vienintelis žinomas jo balso įrašas panaudotas kaip garso takelis dainai, jį galima rasti ir „Youtube“. Kokiais dviem žodžias žinomas šis žmogus? [PRIDEDAMOS 2 NUOTRAUKOS: žolė, „Leader Price“ parduotuvė]
ATSAKYMAS: Žaliasis vadas (Green Leader). Tai – Rodezijos oro pajėgų pilotas vykdęs operaciją prieš Zambijos valdžios remiamus kovotojus Zambijoje ir pareikalavęs Zambijos oro pajėgų nesikišimo. Zambijos oro pajėgos ultimatumui pakluso ir nepakilo ginti kovotojų. Pokalbio su Lusakos oro uosto bokšteliu įrašas išpopuliarėjo.

Žinios apie šią operaciją nėra bendrojo išsilavinimo žinios, o jos būtinos norint atsakyti šį klausimą. Turint šias žinias klausimas būtų išmąstomas. Tad jeigu panaši operacija būtų įvykdyta lietuvių arba šis įrašas išpopuliarėjęs Lietuvoje tada toks klausimas būtų tinkamas.

Klausimas turi būti pakankamai konkretus. Turi nebūti kitų atsakymų, kurie irgi yra teisingi

Klausimus reikia kiek įmanoma sukonkretinti – turi būti tik vienas teisingas atsakymas. Neretai pasitaiko, kad klausimo autoriui atrodo, kad yra tik vienas galimas atsakymas, tačiau paaiškėja, kad yra ir daugiau tinkamų atsakymų. Tokia situacija bloga nes gali atstitikti, kad komanda, iš esmės atsakiusi teisingai, taško negaus.

Tad visuomet gerai nurodyti klausime datas, konkrečius pavadinimus – kad tikrai nebūtų alternatyvių teisingų atsakymų.

NETINKAMAS KLAUSIMAS: „Titaniko“ kapitonas turėjo galimybę išgelbėti laivą, tačiau ja nepasinaudojo. Ką turėjo įsakyti „Titaniko“ kapitonas, kad laivas nepaskęstų?
ATSAKYMAS: Turėjo įsakyti plaukti visu greičiu pirmyn. Tada laivas būtų atsitrenkęs į ledkalnį priekiu užplaukęs ant jo. Ledkalnis būtų neleidęs „Titanikui“ nuskęsti.

Klausimas nekonkretus. Neminima, kada ir kokio pobūdžio įsakymą kapitonas turėto duoti. Juk teisingi arba iš dalies teisingi atsakymai būtų ir atsakymai „Įsakyti plaukti kitu kursu, kur buvo mažesnė ledkalnių tikimybė“, „Įsakyti plaukti lėčiau“ ir pan.

TINKAMAS KLAUSIMAS: 1912 m. balandžio 14 d. išvydęs ledkalnį laivo „Titanikas“ kapitonas įsakė: „Dešiniuosius variklius visu greičiu atgal, kairiuosius variklius visu greičiu pirmyn“. Laivas atsitrenkė į ledkalnį ir nuskendo. Ką galėjo vietoje šio įsakymo įsakyti „Titaniko“ kapitonas, kad išgelbėtų laivą? (keliasdešimt žmonių vis tiek būtų žuvę)
ATSAKYMAS: Turėjo įsakyti plaukti visu greičiu pirmyn. Tada laivas būtų atsitrenkęs į ledkalnį priekiu užplaukęs ant jo. Ledkalnis būtų neleidęs „Titanikui“ nuskęsti. Laivo priekyje buvę žmonės visgi būtų žuvę, o kapitoną veikiausiai būtų nuteisę…

Čia klausimas konkretizuotas – akivaizdu, kad kalbama apie laiką prieš pat susidūrimą, taip pat, kad nors „Titanikas“ ir nepaskęstų, žmonių pasinaudojus šiuo įsakymu irgi žūtų (iš ko galima spręsti, kad avarija vis viena būtų).

Datų, pavadinimų ir kitų detalių minėjimas reikalingas dar ir tiems žmonėms, kurie po Protmušio norėtų daugiau pasidomėti konkrečiu dalyku – juk Protmušis taip pat ir pažintinis renginys.

Klausimas turi būti teisingas

Negali būti klausimų, kuriuose legendos pateikiamos kaip tikros; taip pat klausimų, kur remiamasi nuomone ar teorija, ir nepaminima, kieno nuomonė ar kuri teorija tai yra. Juk komanda negali žinoti, ar sakyti, kaip yra iš tikrųjų, ar pagal legendą; kuria teorija ar kieno nuomone remiantis taip yra. Jei klausimas paremtas tokiais faktais, reikia nurodyti jų šaltinį (pvz. „Pasak legendos“, „Kaip teigė JAV prezidentas Džordžo Bušo“, „Pasak Čarlzo Darvino evoliucijos teorijos“, „Katalikų teologijoje“).

NETINKAMAS KLAUSIMAS: Šio produkto formulė yra itin slapta. Ją kompanijoje žino tik du žmonės, ir kiekvienas žino tik po pusę. To produkto prekės ženklas yra vienas vertingiausių pasaulyje. Koks tai produktas?
ATSAKYMAS: Coca Cola.

Faktas, kad Coca Cola formulę težino du žmonės, ir kiekvienas tik po pusę, tėra legenda.

TINKAMAS KLAUSIMAS: Šio produkto prekės ženklas yra vienas vertingiausių pasaulyje. Apie šį produktą sukurta bene daugiausiai legendų – pavyzdžiui tokia, kad jo formulę žino tik du žmonės, ir kiekvienas tik po pusę. Koks tai produktas?
ATSAKYMAS: Coca Cola.

Gali būti, kad nežinosite kaip yra iš tikrųjų – remsitės, pavyzdžiui, pavieniu spaudos straipsniu, Vikipedija, forumu ar blogu. Šiuo atveju klausime privalu nurodyti šaltinį. Pavyzdžiui:

TINKAMAS KLAUSIMAS: Vienas žmogus, prisistatęs kaip buvęs vienos garsiausių kompanijų darbuotojas, „CNN“ forume papasakojo apie savo buvusį darbdavį tokį įdomų faktą: pagrindinio kompanijos produkto formulę žinojo tik du žmonės, ir kiekvienas tik po pusę. Kas jo buvęs darbdavys?
ATSAKYMAS: Coca Cola.
VIDEOMEDŽIAGA: Kokie klausimai Protmušiui netinka? – Buvęs klausimų atrinkinėtojas Domas Monkus pateikia atmestų klausimų pavyzdžius bei aiškina, kodėl jie buvo atmesti.
VIDEOMEDŽIAGA: Kokie klausimai patinka žmonėms? – Buvęs klausimų vertinimo komisijos pirmininkas dr. Rimvydas Šinkūnas sako, kokie klausimai yra geriau vertinami žmonių ir kodėl.

Atrinkimas

Atrinkti klausimai patenka į protmušio archyvą, iš kur anksčiau ar vėliau keliauja į žaidimą. Taškai skaičiuojami pagal priimtus, ne panaudotus klausimus.

Klausimų idėjos

Įdomūs, plačiai nežinomi faktai – Protmušio klausimų pagrindas. Jų galima ieškoti internete, knygose. Vikipedija neturėtų būti šaltinis, o jei ji (arba kiti menko patikimumo tinklapiai – internetiniai dienoraščiai ir kt.) yra šaltinis, reikėtų paieškoti kitų šaltinių, kad įsitikinti faktiniu idėjos tikslumu. Nereikėtų kurti klausimų iš atminties (pagal tai, ką kažkada kažkur esate saitę ar girdėję) jei to neįmanoma patikrinti klausimo kūrimo metu.

Tokie faktai apie gretimas, aplinkines vietas (Vilnių, Lietuvą) – visada įdomūs.

Galima įdomius faktus patiems išsivesti iš turimos informacijos (pvz. kažkokius su valstybių pavadinimais susijusius faktus išsivesti iš valstybių sąrašo), bet tuo atveju reikia atidžiai tikrinti, ar tikrai nėra jokių kitų teisingų atsakymų ir ar tikrai išvestieji duomenys faktiškai teisingi.

Dviprasmybių bet kokiu atveju reikėtų vengti.

Įdomios nuotraukos – taip pat geras penas Protmušio klausimams. „Kas čia nufotografuota?“ klausimai dažnai nėra patys geriausi, ilgiau pagalvojus (jei reikia – kuriam laikui pasidėjus klausimą į šalį) galima sugalvoti geresnių, įdomesnių formuluočių. Galima nuotraukas pamačis kažką neįprasto daryti ir patiems – ne vien kelionėse, o ir namie. Tam tinka ir fotografuojantys mobilūs telefonai, itin didelės raiškos nereikia.

Žemėlapiai – irgi geras klausimų šaltinis. Jų būna labai daug, niekas nematė jų visų ir vis akomanda gali tartis pagal įvairius žemėlapio atributus bandydama atrasti atsakymą. Žemėlapius nesunku pasidaryti ir patiems (modifikuojant (pavyzdžiui, iš naujo nuspalvinant) kitus žemėlapius).

Dar vienas klausimų šaltinis – lentelės. Jų privalumas toks, kaip ir žemėlapių – komandos gali iš daug smulkių detalių bandyti atrasti atsakymą.

Eilėraščių ir kitų kūrinių tekstai, kuomet būna praleidžiamas kažkoks žodis ir prašoma jį pasakyti – taip pat populiari klausimų rūšis; čia taip pat yra tie patys privalumai.

Kartais klausimą galima padaryti tinkamu prieinant prie to paties fakto iš kelių pusių – pateikiant kelis skirtingus duomenis apie atsakymo objektą (nors jei tie duomenys būtų pateikiami atskirai galbūt klausimas būtų daugiau žinojimui).

Kartais naudinga pasidėti klausimą į šalį – galbūt ilgainiui atsiras daugiau minčių jam patobulinti arba atrasite tinkamą šaltinį.

Nebijokite eksperimentuoti – jei klausimas nėra tipiškas Protmušiui, vis viena jį siųskite; įdomesni, nestandartiniai klausimai visada įdomūs.

VIDEOMEDŽIAGA: Kaip sugalvoti idėjas ir rasti šaltinių klausimams – Augustinas Žemaitis pasakoja, kaip galima sugalvoti gerų idėjų klausimams ir jas paversti klausimais. Taip pat sako, kokie šaltiniai yra tinkami Protmušio klausimams ir kokie nėra.

Pabaigai

Klausimų atrinkinėtojai ir vertintojai irgi žmonės. Yra buvę daugybė atvejų, kai skirtingų žmonių vertinimai kardinaliai skiriasi, tad neįsižeiskite, jei kažkas jūsų klausimą įvertins prastai. Požiūriai į klausimus ilgainiui kinta ir kas buvo priimtina anksčiau dabar kartais nebūna priimtina (ir atvirkščiai). Atmestus klausimus kai kada galima būna panaudoti parodomųjų ir kitokių specialiųjų Protmušio varžybų metu, tad sekite informaciją.

VIDEOMEDŽIAGA: Diskusija – tai, kas vyko po seminaro.