I-asis čempionatas

I-asis čempionatas
2007 10 27

I-asis čempionatas El. paštas
Viskas prasidėjo labai labai seniai. Tai buvo nykus ir ūkanotas ruduo, studentams po truputį pranašaujantis didžiausią jų gyvenimo baubą – sesiją. Ir susirinko vieną tokią nykią ir ūkanotą dieną kabinete metalu pakaustytomis durimis IV kurso Biofizikų Taryba. Pagalvojo Taryba, pamąstė ir išleido į dienos šviesą įsaką: „nuo šiol visada ir per amžių amžius reikia studentams žaisti žaidimą. Ir ne bet kokį, o „Protmušį“. Kad lavintų savo tingias smegenines, kad gudresni pataptų ir nebe taip artėjančių egzaminų bijotų“.

Kaip tarė taip ir padarė Taryba. Ir išvydo dienos šviesą žaidimas, plačiosioms masėms pristatytas ir žinomas kaip „Protmušis“ (kaip jį vadina organizatoriai, telieka amžina paslaptis).

Iš pradžių reikalai buvo ne kokie. Studentai, įbauginti nesibaigiančių mokslų, nukamuoti koliokviumų, egzaminų ir piktų, viską ir dar daugiau negu viską žinoti reikalaujančių, dėstytojų vengė „Protmušio“ kaip maro. Vargais negalais pavyko sukurpti tris pusėtinas komandas, kurių idėjiniai vadai buvo tie patys organizatoriai. Bet, kaip ir laimės žiburio atveju, atsirado didvyrių. Atsisveikinę su ašarą braukiančiais draugais ir artimaisiais, tie drąsuoliai narsiai patraukė į „Protmušį“. Visi buvo labai nustebę, kai gyvi palaidotieji sugrįžo visai patenkinti ir laimingi.

Taip žaidimas ėmė populiarėti. Populiarumo apogėjus buvo prieš 1997–ųjų Kalėdas įvykęs finalinis žaidimas, kurį dėl žiūrovų gausybės teko rengti Didžiojoje fakulteto auditorijoje. Nugalėjo ir pirmojo „Protmušio“ čempiono vardą pelnė „Tornado“ komanda, tuo užsitarnaudama neblėstančią šlovę (kuri vienok jau gerokai priblėso) ir didžią pagarbą (kurios, bent jau pralaimėjusieji, neparodė). Vėliau šalti likimo vėjai išblaškė Tarybą po visas (t.y. tris, nes tiek mūsų buvo) pasaulio kerteles, ir „Protmušis“ pasimiršo.